- žinduklis
- 2 žindùklis, -ė smob. (2) BŽ534, Š, DŽ, OGLII136, NdŽ, KŽ, Ms 1. CII375, D.Pošk, N, Rtr, ŠT194 žindomas vaikas: Kūdikis, kuris žinda, bus žindùklis J. Žindùklis vaikas Grž. Žindùkliai stipresni vaikai DūnŽ. Pri savęs nė vieno nelaikiau, visi girdukliai, ne žindùkliai Pvn. Atsinešė ir vaiką žindùklį J.Jabl. Negali motina iš namų atsitraukti nuo žinduklio: ligi tik atsitraukė, jau jos vaikučiai, it peliūkščiai po visas pagrindis išlandžiojo Vaižg. | A žindùklis tebesi, ka be mamos žinios nieko nedarai DūnŽ. Ne žindùklis, ras Krš. | Vyrai juo žindùkliai: nu vieno papo pri kito (apie rūkymą) Krš. ║ nesubrendėlis: Toks rimtas dalykas – ir patikėti tokiems žindukliams! rš. Mat irgi vyras – žinduklis J.Mik. 2. I, Š, Kv žindomas gyvulys: Veršis žindùklis, kurį reikia žindyti J. Paršeliai žindukliai D.Pošk. Paršai buvo nebemaži, ale da visi žindùkliai Krs. Jau ir žindùklis veršis gerokai ant kojų stovia Žgč. Kiaulė (šernė) liuobanti ateiti su vaikais, su visu būriu žindùklių į avižas, i nudirbs teip avižas, kad nėko neliks End. Pri karvės žindùklis, iš kur būs pieno Up. Nutraukdami žindùklį veršį ant snukio deda ežio skūrelę, kad karvės nežįstų Up. Nusipirkau du žindukliùs paršiukus Rd. Tamsiai žali raguočiai, pavasarį paleidžiami žindukliais veršiukais ir išaugą į baisius jaučius M.Katil. ^ Žinduklis veršis visumet gurnesnis už girduklį Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.